Tvirtinimo elementų kaiščių standartas ir specifikacija
Tvirtinimo kaiščio standartas yra vieningas tvirtinimo kaiščių ir susijusių koncepcijų kūrimo, gamybos ir veikimo reglamentas ir yra techninis reglamentas tvirtinimo kaiščių kūrimui, gamybai ir veikimui. Tvirtinimo kaiščio standarto plėtinys sudaro tvirtinimo kaiščio specifikaciją. Tvirtinimo kaiščių standartai ir specifikacijos yra minimalūs tvirtinimo kaiščių kūrimo ir gamybos reikalavimai.
Po ilgo kūrimo ir tobulinimo laikotarpio tarptautiniai ir vidaus tvirtinimo elementų pardavimo standartai sudarė gana išsamią sistemą.
ISO standartai, tarptautinės pramonės asociacijos standartai, regioniniai standartai ir nacionaliniai standartai sudaro 4 santykinai nepriklausomas tvirtinimo kaiščių standartines sistemas. Keturias sistemas galima suskirstyti į bendruosius pagrindinius standartus, valdymo standartus, informacinių sistemų standartus, produktų projektavimo standartus, medžiagų standartus, proceso įrankių standartus, eksperimentinius matavimo standartus ir pakavimo bei transportavimo standartus.
ISO standartai ir tarptautinės pramonės asociacijos standartai neturi privalomos reikšmės jokiai šaliai, organizacijai ar asmeniui. Tačiau standartinių dalių sostinė pabrėžia, kad techniniu požiūriu ISO standartai ir tarptautinės pramonės asociacijos standartai yra palyginti pažangūs standartai pasaulyje ir turėtų būti priimti kiek įmanoma.
Vidaus tvirtinimo elementų pardavimo standartai įvairiose šalyse yra surūšiuoti, įskaitant tris nacionalinių standartų, pramonės standartų ir įmonių standartų lygius.
Nacionalinis standartas yra pirmasis lygis, kuris yra vieningas reglamentas dėl techninių reikalavimų visoje šalyje, kurį suformulavo Valstybės tarybos standartizacijos administracinis skyrius.
Antrasis pramonės standartų komiteto lygis yra vieningas reglamentas dėl techninių reikalavimų tam tikroje pramonės šakoje, kurį suformuluoja atitinkamas Valstybės tarybos administracinis skyrius.
Įmonės standartas yra trečiasis lygis, kuris yra vieningas techninių reikalavimų reguliavimas tam tikroje įmonėje, kurį suformuluoja pati įmonė.
Valstybė skatina formuluoti žemesnio lygio standartus, kurie būtų griežtesni nei aukštesnio lygio standartai klausimams, kuriuos nustatė aukštesnio lygio standartai. Subordinuotojo standarto reikalavimai neturi būti mažesni už aukštesniojo standarto reikalavimus, taikomus tam pačiam turiniui.
